Kad būtų švarūs vis žiūrėjau;
Kepiau, viriau ir vakavau
Ir patys valgėme skaniai,
Lauktuvių net draugams įdėjau.
Dabar tik po miškus braidau
Ir tokią tylą ten girdėjau,-
Paliesti miško rūmuose,
Šiukštu, ten nieko
Iki šiol neišdrįstu -
Žiūrėjau ir dabar, gėrėjausi.
Kiekvienas savo vietoje,
Kiti šalia...ir kaip anksčiau
Aš to nepastebėjau?
Sakai - buvau jauna, kvaila,
Tik raudonviršius, baravykus
Kažkada labai mylėjau...
Ir jie man savo prielankumą
Buvo pažadėję.
Dabar matau visus -
Gerus ir niekadėjus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą