Kiekviena rytą paukščiai keliasi
Ir skrenda maisto iš lizdų -
Tai jie pastatė savo namą
Įsirengė, kad būtų šilta ir jauku.
Vieni įkėlė jį į aukštą medį,
Kiti į mažą kęra ir nereikia pamatų -
Ilgai žaliuos miškai, miškeliai,
Apsaugos gal nuo vėtrų, sūkurių.
O vieversys ir pempė
Randa vietą mūsų visų žemėje,-
Jai mes pasakome kiekvieną rytą
Ačiū, kad dar esu su paukšteliu...
Artojas brenda atsargiu žingsniu
Kad nepaliestų mažojo -
Jo namas toks trapus ir nesaugus.
Tik jis ir sugalvojo paukščiams vardą,
Pakrikštijo, kas žemėje gražu.
Paskui pats pasistatė ir dangoraižį
Ir mažą lūšną-vis tiek namą,
Kas kam patogu ir gražu.
Ir pasodino mažą medį:
Iš mažos sėklos ar daigų,
Kad vis nutūptų ant jo paukštis,
Čiulbėtų prie gimtų abiems namų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą