Toks paskutinis vasaros
Šiltas atokvėpis prieš lietų;
Nulijo debesėlis, vėl švaru,
Tik gėlės nepajėgia sužydėti
Nauju ir dideliu žiedu.
Visiems mums gera,
Kai aplink ramu ir šilta,
Niekas neverkia ir nemiršta,
Nėra apgaulės ir skriaudų.
Tokia graži rudens svajonė
Ir pildosi, kai mes visi
Apjuosiame pasaulio žmones,
Sujungiame rankas po gėrio
Nemirtinga jungtimi...
-Ką tu čia sugalvojai,-
Gal pasakys kiti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą