Rudens gėlės,
Nuraudę lapai
Tarsi mano skruostai,
Kai Tave matau,
O man-mažieji akmenėliai,
Kuriuos po kojomis jutau...
Oi, bėgau, bėgau,
Pas tave skubėjau -
Vos kvapą atgavau.
Tu taip man į akis žiūrėjai -
Iš tolo pamačiau;
Skubėjau-net klupau...
Kaip gera, kad palaukei,
Niekur neskubėjai,
Tylėdamas ranką lietei,
Vedei paskui save -
Abu išėjome ir grįžome
Vis tais pačiais
Meilės takais...
Svajonės laukiau ir ilgėjausi -
Nejaugi Tu buvai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą