Žirgas ar arklys

Džiaugiamės iš smulkmenų,

Juokiamės lyg pinigėlį radę,

O kas giliausia – po mūsų šaknimis,

Pametę liūdime,

Randame iškasę surūdijusią geležtę,

Daug vyresnę ir už mus…

Per visą gyvenimą

Daug vinių sukalta,

Užkasame su paskutiniu…

Kol dar žiūrime į arklą ar noragą,

Mename savo istoriją,

Kuri buvo, dar yra ir bus.

Laime laikome atradę seną pasagą,

Niekas neprisimena tos kalvės,

Sudegė prie kelio per audras,

Mirė arba žuvo kalvis

Pražūtingame kare…

Pasaga pakaustė žirgą,

O gal kantrų arklį,

Kuriuo arė, tempė kuliamąją,

Vežė ir į turgų vežimus,

Kad parduotų avižas,

O pačiam, kas liks…

Pasaga papuošia ir dabar medinį namą,

Mano, šeimos židinį apsaugos,

Kur vaikučiai juokiasi iš smulkmenų mažų,

Kada pinigėlį randa pamestą,

Pasakose skaito apie raitelius,

Parjojusius ant juodbėrių žirgų…