Ir vėl ruduo...

Visus ruduo paruošia

Ilgai šaltai žiemai:

Paukščius aprengia,

Zuikiui pakeičia kailinius,

O medis stovi,

Į žemę atsirėmęs,

Ir barsto gelstančius lapus…

Visas ruduo prabėga

Bežiūrint į liūdnokus,

Bet būtinus pasikeitimus

Ir kritimus;

Kylu dažnai į dangų

Su klajūnais paukščiais,

Paliekančiais lizdus…

„Taip reikia, –

Sako debesėliai, –

Tai būtina, –

Atsako vėjas, pasivijęs juos, –

Taip buvo ir taip bus, –

Kartoja dangus net pamėlęs, –

Praskriskite pro mus

Ir speiguose žiemos.’’