Dabar
ar niekada
Tau
atlaposiu širdį,
Kitos
dienos nebus,
Kai
joje aidas girdisi...
Atskrido
drugeliu,
Ant
peties nusileido
Ir
smuiko balseliu
Su
žiogo sparneliu
Melodiją
pagavo,
Atkūrė
ir senokai pamirštą
Vaikystės
gaidą…
Dūdelė
– paprasta,
Bet
koks puikus jos vardas, –
Pats
gajausias – karklas,
Gamta
uždėjo natą
Amžiams.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą