Ona Baliukienė
Ar ne
per daug mes puošiamės,
Kad
mus gražiau matytų?..
Gražiausia
puošmena,
Kada
pati gamta
Pasidabruoja
plaukus,
Saulė
ant veido – auksu,
O
mintyse užsižiebia šviesa,
Lyg
muzikos garsai…
Būk
su manimi, jaunyste,
Atbėk
dar saulėtu taku,
Kad
vis galėčiau pasakyti,
Kaip
tave myliu…
Raudoniu
dažomos lūpytės,
Juodžiau
ir antakiai,
„Aš
– moteris’’, –
Galiu
visiems sakyti,
Gerai
tai ar blogai…
Tik
nepalik manęs, –
Tu –
mano įkvėpimas,
Naujas
eilėraštis ir apie meilę
Gal
yra skirtas per vėlai…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą