Vėl
žolinės,
O aš
darželio neturiu,
Nebraidžiojau
po pievas,
Gėlelių
nenuskyniau,
Nesudžiovinau
ir klėtyje,
Nes
jos ir neturėjau…
Kai
tėvas statė trobą,
Nebebuvo
ir laukų,
Rugių
nesėjo,
Rišau
į pėdus
Kažkieno
linus,
Galvelės
jų barškėjo.
Seniau
apeidavo laukus,
Matavo
sprindžiais ir kiekvieną pėdą,
Gubose
pasislėpdavo vaikai
Per
gausų šaltą lietų…
Prašvisdavo
saulutė danguje,
Vėl
kildavome, į namučius parbėgdavome,
Ražienos
badė pėdukes,
Mama
jas tepė sviestu.
Man
mano motina
Atstojo
ir namus,
Maldas
Marijai – giesmeles,
Šimtus
kartų girdėtas,
Paversdavo
į pasaką,
Nors
neturėjom klėties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą