Srovė

Neris, kaip ir gyvenimas,

Vingiuoja, teka,

Tik vanduo - daug sparčiau,

Jo nepavijęs neišgirsi,

Ką tau sako,

Ką mato pakrašty…

Srovė pagraužia

Medžio šaknį,

Ridena ir akmenėlius,

Iš jų vis supila slenksčius,

Duobėtas tampa takas...

Visi tvirtus statykime

Gyvenimo ir tiltus,

Kad susisiektume per abu krantus...

Tam reikia stiprių rankų,

Gero medžio,

Gilių šalies šaknų.