Kaimynas

Kaimynas nepraeis pro šalį,

Pasisveikins, linktels galvą,

„Labas’’, – pasakys,

Paklaus, kaip anūkėlis auga,

Jam uogą paraškys.

Seniau kaimynai

Sėsdavo prie stalo,

Per visas šventes,

Krikštydavo ir vaikelį,

Susėsdavo bažnyčioje greta

Ir per mišias.

Kaimynės verpdavo

Vienoje troboje kuodelį,

Dūzgendavo stakles,

Bičiuoliai buvo jų seneliai,

Kaip giminės,

Artimesni už šiuos.

Tai – ne tradicijos,

O šventas paprotys,

Daug metų tikrintas

Ir taip gyventa

Iki šios dienos.