Kad
neužželtų atminties takai,
Ir
praeitis neslėgtų,
Fiksuoju
ir žingsnius,
Ir
viską, kas aplinkui,
Savo
siekius…
Nežinomų
tiek daug takų,
Kelelių
– labirintai,
Kol
randi viešą kelią,
Kuriuo
galėčiau eiti,
Eiti…
Su
tavimi einu,
Vis
atsirėmusi į mintį,
Nepasiklysk
ir tu,
Galėsime
įlipt į kalną
Arba
jį saugiai apeiti.
Dainuoju
iš vidaus,
Gal
tu ir negirdi,
Bet
tuo pačiu ritmu
Jau
skamba mūsų dainos.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą