Užgimę meilei

Ona Baliukienė

Jaunystė – tai dviejų širdžių

Nepaprasta kaitra,

Aistros ugnikalnis,

Teka išsiveržęs, teka,

Į pakalnę teka

Įkaitusia lava,

Paskui save pakviečia,

Iš kelio viską verčia…

Mano gyvenimas – ruduo,

Vezuvijus užgesęs,

Pelenuose miestas skendintis,

Giliai giliai

Jaunystė verda…

Atsiveria branda –

Ant balto sniego

Sėklos krenta,

Išdygs viena,

Pavasario saulutės spinduly,

Didi Velykų šventėje…

Tiki ar netiki,

Pražysime tenai visi,

Į kur durys visada atvertos

Meilei.