Pavargome?

Mes vėl drauge,

Kaip ir jaunystės metais,

Vėl susitinkame ir šnekamės,

Lyg ir išdilo metai,

Liko vienas žodis:

„ Ačiū’’

Už praeitį, už atmintį,

Kuri jau nieko nelemia

Ir nebesako…

Mes einame drauge,

Bet nesusikibę rankomis,

Kaip du berželiai svyruonėliai,

Išdygę kažkada prie tako,

Bet susisiekia šakos,

Vėjas iki šiol jas lanksto,

O lapai – pinigėliai,

Nieko už juos nenupirksi,

Nei praeities, nei metų

Ateities…

Nejaugi jau pavargome?