Stovėjome
ir juokėmės
Po
gimtinės stogu,
Teskyrė
mus lietaus lašai...
Oi,
pylė ir žaibavo,
Bet
permirkę juk nedega
Gelsvi
šiaudai...
Sugriaudėjo
aukštai,
Lyg
širdis sprogo,
Atsilošiau
ir gėriau,
Kas
krenta iš aukštai,
Tarsi
netyčia tu paslydai
Ir
pabučiavai…
Jaučiau
ir tavo ranką,
Kai
garbanas lietei,
Sušlapę
buvo marškiniai,
Garavo
uogos vyšnioje
Ir
tavo smilkiniai…
Iki
dabar dar negaliu
Be
ašarų ištarti,
Ką
tu sakei.
Ona Baliukienė
Pagulbis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą