Užtušuota ramybė

Kūryba – menas,

Bet jis nevertas nė skatiko,

Jeigu jame – tik išmonė,

Nė lašo ten nėra tavęs,

Vaizdai – vaiduokliai,

Fabula pramanyta,

Nėra tikrovės,

Nėra ir tiesos.

Užgniaužei kvapą,

Viduje aimanuoji, –

Užgavo artimas

Skaudžiu žodžiu,

Į akis pamelavo,

Tąkart neužrašei jo žodžių,

Kaipgi įrodysi kitiems…

Tada ir gėdai pasiduodi,

Šypsaisi kreivai lūpomis,

Nesitikėk, gyvenimas neglosto,

Niekas nepaguodžia,

Susikuri iliuziją,

Kad gera ir malonu,

Kitus verti šypsotis,

O nori verkti iš visos širdies…

Menas – menui

Jau šimtą metų propaguoja,

O kas pasikeitė,

Sakyk?