Pasaulio
pažinimas –
Minčių
ir patirties seka
Nuo
pat gimimo,
Pirma
širdies žaizda,
Kai
prarandi ir artimą,
Užsidarai
po raktais devyniais,
O
kitą kartą išsipasakoti,
Pasidalinti
skausmu bėgi…
Vėl
surandi ir prarandi,
Kai
lieka gilus skausmas,
Sunkiau
papasakoti,
Kas
šito jausmo nepatyręs,
Pažįsti
tik tada save,
Surandi
ir nebūty
Pasaulį
gyvą,
Pasiguodi
ir akmeniui,
Prie
medžio prisiglaudęs
Ilgai
ilgai tyli,
Pasiklausai,
ką atsakys,
Neklausdamas,
ar myli…
Oi,
medžiui – ne lengviau,
Jis
auga ir į aukštį,
Ir į
gilumą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą