Vaikystės
netektys ir skriaudos,
Lyg
jūros banga,
Pakyla
ir subliūkšta,
Atsirėmusi
į krantą,
Lieka
balta balta puta
Su
gintarėliais akyse…
Pasisemi
į saują,
Nešiesi
aidą per gyvenimą
Ir
padedi ant savo stalo
Prie
kryžiaus ženklo,
Kur
prisėsdavo mama…
Juokiesi
iki pirmos meilės,
Atplūsta
ji kaip ir banga,
Nuslūgsta
ir pasimeta,
O
gintaro karoliai,
Žiedas
geltonuoja akyse…
Susitinki
vis nepažįstamą,
Po
kurio laiko būna artimas,
Turi
ir draugo iš vaikystės atvaizdą,
Palygini
ne kartą,
Prisimeni
baltas putas,
Sugrįžta
meilės aidas
Pas
tave…
Visi
skirtingi ir vienodi,
Tarsi gintarinį žiedą
Prisitaikai,
Nešiosi
iki pabaigos,
Bet
dar yra dangaus ranka,
Kuri
ir išskiria krantus,
Atplaukia
ir juoda puta,
Tokia
mano balta
Saga.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą