Sodininkai

Siesartis

Kumečiai, baudžiauninkai,

Sklypininkai, pusininkai,

Valstiečiai, kolūkiečiai –

Tokia genetika lietuvio,

O nuo kitų girdi –

Mužikas, toli tau iki pono,

Vėliausiai atsirado sodininkai, –

Bendra gatvelė,

Skirtingi pastatai,

Žolė visų vienoda,

Aštrūs kvapai iš sodo, –

Krenta ir pūva obuoliai,

Paskiepyti, laukiniai –

Prie miškelių,

Bičių lankomi pavasariais,

Apspitę vapsvų rudenį,

Prie kriaušių, slyvų,

Vaiskrūmių...

Nereikia tiek ir šeimai,

Betgi lietuviui brangūs

Patys sodai.

Per tvorą šypsoti kaimynas,

Kiekvienas pasilabina,

Paklausia ir kaip auga

Tavo maži vaikai,

Sužino, kas nedoras…

Dalinasi geru ir gerumu,

Rečiausiai – juoda duona.