Invaziniai

Pamatome gėles nežinomas,

Invazinėmis pavadiname,

Bet nežinodami jų prigimties

Net ir medžius sodiname.

Kai jie pritampa, auga,

Sėjasi ir dauginasi,

Labiau negu kiti mus džiugina,

Jei nėra blogio šaknyse…

Iš kur mes patys,

Iki šiol vis aiškinamės,

Kokius kraštus ir mūsų prigimtis

Aplankė ir užaugome.

Nuo seno esame ir emigrantai,

Vis ieškome sau vietos,

Keliaujame ir paskui duoną šventą,

Auginame pasėlius,

Kitų pasėtus grūdus valgome,

Taip buvo ir yra

Ir iš katros į kartą.