Kai
senstelėjame,
Susiraukšlėja,
Kaip
sena žievė,
Ne
tik kakta,
Bet
ir blyškios lūpos,
Kad
jau nebebučiuotų,
Bedantė
burna
Nesiveria,
Kaip
auštančiais rytais,
Pakrūmėse
baltos plukės...
Nenupudruosiu,
Neuždažysiu
metų,
Vingiai
tokie gilūs,
Juose
– praeitis,
Prie
slenksčio gulinti
Gelda
suskilusi…
Senukas,
traukdamas
Iš
jūros žuveles,
Seniai
tai žino.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą