Mūsų karta

Mūsų karta išjudinta

Prieš mūsų valią

Karo vėjų,

Sutraiškyta nuo prigimties

Svetimų tankų

Grublėtais vikšrais,

Po to jie pasigyrė,

Kad jau nugalėjo

Ir trėmė ištisais net kaimais,

Žmogiškais veidais...

Neliko žemės lopinėlio,

Kur kraujas netekėjo

Visais įmanomais kanalais

Ir daugelis iš baimės

Visu kūnu tirtėjo,

Pasikeitė ir pavardes

Ir svetimais vadinosi vardais…

Mūsų karta – išrauti dantys,

Žandikauliuose – kraujas,

Per skruostus ašara tekėjęs...

Per savo amžių gal apsipratai,

Kaip tarška replės,

Adatų šimtai?