Bendraklasė

Aldona Paršelienė

Vaikystė man ne šiaip duota,

O tam, kad būtų ką ir prisiminti,

Mokyklos suole besėdėdami

Ir broliais, sesėmis mes tampame…

Kiek šilumos ir gėrio tavyje,

Kad mus visus

Į savo kiemą pakvietei,

Kai buvo tau labai sunku,

Nė vieno skundo

Lūpomis nepratarei.

Linksma mokykloje buvai,

Šypsena dabino veidą,

Dabar tokia pati likai,

Tikra ir paprasta,

Tarsi Šventąja tekantys

Sraunieji vandenys.