2018 m. rugpjūčio 21 d., antradienis

Smulkmenų mozaika



Vaikaiti, juk čia - tu...

Nuo prigimties tu niekur nepabėgsi,
Vaikystė – tai žaidimai, –
Skudurinė besišypsanti lėlė
Iš sesės siuvamų sijonų,
Mažyčių ir spalvotų atliekų…
Sūpynės – pas kaimynus,
Mediniai žaislai jų vaikų,
Man žabarai iš Elmės krūmų
Atstodavo visus…
Ant kelmo gali pasėdėti,
Jis šiltas net ir žiemą,
Per didelius speigus,
Ant pilko akmenėlio gali ir nupiešti,
Kitu, jau kreidiniu akmenėliu,
Savo visus metus…
O karklo dūdele,
Kad ji gražiai skambėtų,
Dar išgręžiu kelias ir skylutes,
Ir pienės stiebą
Perlenkiu perpus…
Pirkau vaikams visokius žaislus,
Kad jie išmoktų žaisti,
Vis medinius...
Gyvenimas – žaismingas, –
Kol matau, girdžiu,
Žaidžiu.



Komentarų nėra: