2018 m. rugpjūčio 14 d., antradienis

Nepražydęs žiedas




Krauna pavasaris
Daugybę žiedų,
Bet ne visi pražysta,
Rudeniop dar skleidžiasi,
Lyg kažkas uždelsta,
Buvo paslėpta,
O vėlai prasiveržia,
Pavirsta kriokliu
Ir pas tave atbėga,
Neša dainą…
Štai pagaliau – ruduo,
Prikrito daug žiedų
Ant liauno stiebo,
Lieka vienas
Ir skundžia vėją,
Kad nuraškė lapelius
Per vasarą po vieną…
Ir tau, ir man
Dažnai suskausta vis po širdimi,
Šarma apgaubia liemenį,
Šalta šalta tavo ranka,
Geltasai rudenėli,
Džiugu, kad ne kas dieną.




Komentarų nėra: