Krauna
pavasaris
Daugybę
žiedų,
Bet
ne visi pražysta,
Rudeniop
dar skleidžiasi,
Lyg
kažkas uždelsta,
Buvo
paslėpta,
O
vėlai prasiveržia,
Pavirsta
kriokliu
Ir
pas tave atbėga,
Neša
dainą…
Štai
pagaliau – ruduo,
Prikrito
daug žiedų
Ant
liauno stiebo,
Lieka
vienas
Ir
skundžia vėją,
Kad
nuraškė lapelius
Per
vasarą po vieną…
Ir
tau, ir man
Dažnai
suskausta vis po širdimi,
Šarma
apgaubia liemenį,
Šalta
šalta tavo ranka,
Geltasai
rudenėli,
Džiugu,
kad ne kas dieną.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą