Dieve
mano,
Kaip
dilktelėjo prie širdies,
Kai
prisikėlė užmarštis,
Tarytum
kas atvėrė langą,
Už
jo – mėnulio pilnatis,
Bebaigiantys
išnykti atvaizdai,
Seserų
brolių veidas,
Į
vieną susiliejo giminių
Genetika
ir kraujas.
Visi
– žydrų akių,
Kaktoje
– raukšlės,
Kiek
garbanoti, kaip tėvelis,
Su
sklastymu mama,
Palinkusi
prie veidrodžio,
Kai
neverpia…
Dieve
mano,
Lyja
tik už lango,
O
atrodo, duoną minko,
Kepa…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą