Palikimas

Susaistau save pažadais,

Kurie taip ir palieka

Tiktai pažadais,

Neaplankau ir nebe sutinku

Savo senų draugų,

Net artimieji nuošalėje lieka,

O darosi graudu,

Kai man pasižadėję

Ir mane palieka…

Stiprios grandinės viduje,

Kol atmintis paliks jau kažkada,

Vardai išsitrina greičiau,

O pavardes pakeičia moterys,

Kai išteka,

Vaikai ir tų nepasilieka…

Susaistau save pažadais,

Ir tau apie save

Palieku tik atmintį,

Kaip amžiaus bėgsmą,

Nuoširdumo siekį.

Ona Baliukienė