Įkalinti

Arti namų sodina

Didelius medžius

Nemokšos, neišmanantys,

Kuriems dar nesvarbu,

Kad jau po metų kelerių

Reikės juos kirsti,

Nes jie iškelia pamatus

Ir sienas verčia…

O medis – gyvas,

Žino savo vertę

Yra labai orus,

Atlaiko kirvio kirtį,

Kietesnis ir už geležį…

Medžius sodina

Ir netoli tvoros,

Manydami ar nemąstydami,

Kad šie nebus įkalinti,

Jaunas medelis – atsparus,

Pro tinklą pralenda

Ir žiūri į namus,

Kas viduje ten dedasi…

Kai iškerta miškus,

Deja, sodina,

Kur negalima,

O tvoras vis tveriame

Ir tveriame.