Ne
tik antelės nardo ežere,
Narai
žuvis vilioja,
Lelijos
užsimerkia,
Kai
neria Eglė į bangas,
Vanduo
putoja…
Kam
gintaro pilis – šventovė,
O man
jinai – vergovė,
Prikausčiusi
aukso žuvelę
Prie
senos geldos –
Lovio…
Kiek
gintarų pakrantėse,
Kai į
tą pilį
Piktai
Perkūnas spjovė,
Bet
ir dabar su gintarais
Vaikštom
kaklus
Ir
pirštus apsimovę…
Nesvarsčiau,
kaip ir antelė,
Kai
rinkausi vyrą
Pagal
savo stovį,
Pabiro
vaikų pulkas
Ir
vaikštom iki šiolei.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą