Rudens migloje

Nuo rudens miglos

Apsiblausi akys,

Matai tik kontūrus

Ten buvusių namų,

Dalis tvoros iš žabų,

Kur J. Biliūnas

„Liūdną pasaką’’ parašė,

Nuo kalnelio biro ašaros

Pro pušis ir beržus,

Besiilginčios savų…

Rudens migla – tai akys,

Kaip Juozapotos, dega,

Dvi žvaigždės

Nuo senų laikų,

Baudžiauninkus ir korė,

Diržais talžė,

Išguldė turguose

Ant grindinio ir be paminklo akmenų.

Tegu po šimto metų

Neliks, nors čia,

Skaudžiausių pėdų

Ir naujų kapų.