2018 m. rugpjūčio 13 d., pirmadienis

Sula iš vidaus




Iš jauno beržo
Saldžią sulą leidžia,
Kol žievė lygi ir balta,
Greitai užgyja žaizdos
Ir užsimiršta nežymi skriauda…
Jauno klevo žiedeliai geltoni,
Per visą mišką skleidžiasi kvapai,
Lapai uždengia vešlią žolę
Nuo saulėtos kaitros
Laša sula,
Lyg prakaitas nuo veido
Po darbų naštos…


Kai surambėja beržas,
Sustorėja klevas,
Apauga samana ir kerpe,
Lieka pamiršti,
Sula juk neteka iš kietos šerdies,
Vėjo nusmauktos,
Kad ir apipintos legendomis,
Bet atmiešta senolių, protėvių raudos…
Sugerkit, medžiai, mano sulą,
Giesmės aidą,
Tegu jos teka
Ligi pabaigos.






Komentarų nėra: