Gulbė

Man gera ežere,

Kai debesėliai geria

Tyrą vandenį,

Saulutė vaikšto bangomis,

Kai pasiūbuoja vėjas,

Nusidriekia į tolį kibirkštys

Ir plukdo baltą plunksną,

Padažytą mėlyje…

Man gera su vaikais,

Nors svetimais visai,

Savi toli toli keliauja...

O kas gražesnio gali būti ežere,

Kai krykštauja antelės,

Paneria giliai narai,

Ištraukia po žuvelę,

Neša tarp sparnų vaikus,

Dar augančius?

Man gera, kol esu gulbe,

Prie šono – gulbinas,

Rėžia sparnu ir plaukdamas.

Ona Baliukienė