Šešėlis

Jei gyvenčiau tūkstantį metų,

Būtum kartu,

Gerčiau karštą arbatą,

Atsisėstum už stalo

Ir būtų smagu...

Palinkėčiau sveikatos,

Dalintumės šaukštu,

Tuo pačiu puoduku,

Verktume ir netekę

Vis abu ir abu…

Suvilgytume rasą,

Ji švytėtų perlu,

Pagamintume žiedą

Ar mūvėtume du…

Daug dainų dar sukurtume,

Du balsai – nuostabu,

Džiaugsmo saulėtos dienos

Mus apšviestų abu…

O po tūkstančio metų

Padėkočiau ir dangui,

Kad buvau su tavim

Naktį ir dieną

Vienu du

Su spalvom,

Be spalvų.