Jei
gyvenčiau tūkstantį metų,
Būtum
kartu,
Gerčiau
karštą arbatą,
Atsisėstum
už stalo
Ir
būtų smagu...
Palinkėčiau
sveikatos,
Dalintumės
šaukštu,
Tuo
pačiu puoduku,
Verktume
ir netekę
Vis
abu ir abu…
Suvilgytume
rasą,
Ji
švytėtų perlu,
Pagamintume
žiedą
Ar
mūvėtume du…
Daug
dainų dar sukurtume,
Du
balsai – nuostabu,
Džiaugsmo
saulėtos dienos
Mus
apšviestų abu…
O po
tūkstančio metų
Padėkočiau
ir dangui,
Kad
buvau su tavim
Naktį
ir dieną
Vienu
du
Su
spalvom,
Be
spalvų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą