Ryto švieselė

Su Audrone Kaupiene Pagulbyje

Yra draugai,

Kuriuos sutikęs

Negali pamiršti,

Yra vietovės,

Į kurias ne kartą,

Dar sugrįžt norėtum,

Kol bus ne per vėlai,

Įmesti mažą pinigėlį

Į jūrą ar baseiną,

Kad jį surastų tūkstančiai,

Jis ten žibėtų ir spindėtų,

Kaip tavo juoko garsas,

Kada važiavai…

Kelionės – tai savotiškas likimas,

Susipažinome ir likome drauge,

O susitikusios prisimename,

Kokie aukšti Italijos kalnai,

Kriokliai ir plati upė,

Vatikano skliautai...

Dabar mums skamba

Ir kiti garsai –

Kazimiero Jakučio dainos,

Daržinėje ir klojime,

Kaip būdavo senovėje

Prie šieno kupetos,

Su dalgiais, pustomais

Anksti rytais.