Teko
po juodu kaspinu stovėti,
Stovėjome
visa šeima,
Ilgus
metus viltis vis švietė,
Kad
bus ir ta diena,
Kai
nebereiks žvakučių degti,
Išauš
kita,
Užaugs
nauja karta,
Kuri
jau nebijos kalbėti
Nei
aikštėse,
Nei
Vingio parke,
Nei
mitinguose kituose…
Ant
pečių tada dar nešėmės vaikus,
Reikėjo
paskubėti,
Kad
grįžtume namo dar su šviesa,
Suspėjome
– dabar jau šviečia,
Prie
juodo kaspino
Saulutės
šypsena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą