O
dangau, dėkoju,
Kad
sparnai užaugo
Ir
mane pakėlė
Meilei,
gėriui ir vaikams,
Kai
drauge sėdėjome
Susiglaudę
vakarais,
Tylėjome
…
Susipynė
rankos,
Keliai
lietėsi,
Beržą
įsiūbavo vėjas,
Tik
tada pabučiavai…
Nedrįsau
atstumti,
Nes
ilgėjausi
Dangaus…
Dabar
plaukia ten balti
Ir
vieniši debesėliai,
Moju
vėl ranka,
Bet
nėra nė bučinio,
Negrįžta
iš dangaus
Daina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą