Senųjų
medžių
Ilgos
šaknys,
Jaunų
tik lapai didesni,
Remiuosi
kojomis
Į
juodą žemę,
Kai
už parankės
Tu
eini
Ir
abu jaučiam
Žingsnių
darną,
Jaunystė
ir senatvė,
Tarsi
praeity…
Senus
medžius apkarpo,
Sutrumpėja
rankos,
Užtepa
moliu ar derva, –
Skaudu
širdy,
Kai
lieka randai
Ilgam
gyvenimo kely…
Praeina
kelios jaunų kartos,
Kol
pasieki senatvę,
Tiek
maža laiko
Priešaky.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą