Ir kasdienybėje kažko vis laukiame,
Kai kojos - sunkios, sunkios,
Dar kopiame į kalnus
Kitų atrastais takais,
Kad pamatytume stebuklą -
Bendruomenės tikėjimą,
Kad įkopei ir čia buvai.
Vienintelė pasaulyje tokia bažnyčia,
Nežinoma turistams,
Kokia tyla, kalnai;
Vingiuoja šlaitais kelias,
Didingame kalne atranda maldą
Tikėjimu gyvi tik piligrimai,
Juos veda legenda Marijos
Nuo svetimųjų slepiama čia, oloje,
Senais senais laikais.
Gal vėl sugrįžta sielų atgimimas,
Jei žmonės eina tais pačiais keliais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą