Vasaris būna baltas,
O sniegas - pienas,
Išakijęs ir nešaltas,
Gali lipdyti ir pilis,-
Jos tokios laikinos -
Naktį pašąla, plikledis,
O dieną šakos nusivalo
Savo veidą.
Štai nusipurčiau nuo galvos
Visas juodas mintis,
Einu, o pėdos gilios,
Tiktai naktimis užšąla,
Saulė rytais beldžiasi...
Didžiulės snaigės krinta į akis,
Ištirpsta kaitroje
Vasario meilė.
Daug įvykių, gyvenimo ženklų
Jau įrašyta prie šio vardo -
Gimimas ir mirtis -
Gyvenimo paradas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą