Jaunas
beržas -
Baltas
baltas...
Švelnus ,
lygus
Ir
nekaltas,
Jei
nulaužia vėjas šaką,
Verkia,
liūdi,
Sula
teka...
Kai jau
pusamžis,
Patyręs,
Apsisaugo
- tikras vyras.
Skruzdės
prie jo namą stato,
Šaknis
saugo
Ir niekas
nemato,
Kas
siūbuoja jo viršūnę,
Dažnai
numeta kepurę...
O žievė
– vieni tik randai,
Kur
pažiūri, visur skauda,
Bet
aukščiau - vis tiek jis baltas;
Mano
mylimas paženklintas
Gamtos
raštais įvairiais
Kaip
mergelių bučiniais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą