Negalima, kad praeitis
Virstų sapnu
Arba visai pražūtų;
Net jūra turi savo krantą,
Laivai ir iš toli sugrįžta...
Mintis lakesnė
Už bet kokius žingsnius -
Tai valtis supama
Lengvu gūsiu ir ūžiant audrai
Vis neša prie krantų,
Kurių galėjo sapnuose nebūti.
Mažėja net bažnyčiose
Varpo garsų ir maldos tyla,
Kita karta ir giminė žmonių
Už sienų mūrinių...
Kodėl mes čia atklydome?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą