Kokia ta nelemta savijauta,
Kai žmogus drebule pavirsta,-
Su juo ir aš drebu,
Kad pasisektų,
Kad akys atsivertų,
Kad šuolis būtų atkaklus.
Tokia brangi sekundė,
Kai vienišas esi,
Kad kitas ranką tau ištiestų,
Nors tolimas ir svetimas,
Bet mūsų tas pats siekis,
Kad pergalė būtų arti.
Gal visų pasakų
Tokia graži baigtis,-
Jonelis mažas – nugalėtojas,
Nors tikrino kaip drebulę visi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą