Yra žmonių,
Kurie molio nematę,-
Koks jis slidus, lipnus
Ir viską peikia,
Viską tarsi mato
Pro juodus akinius.
O saulė spigina,
Apsuka gėrio ratą
Ir rašo mūsų knygą
Ištisus metus,-
Vis apie ašarą
Ir apie vargą rašo,
Apie istoriją pasaulio -
Ne tiktai apie mus.
Lipdykime po žodį,
Po gerumo pilkim lašą,
Kad molis prakalbėtų
Tik lietuvišku žodžiu
Ir būtų vis mažiau
Gyvenime klaidų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą