Yra dienų,
Vis kažkur skubančių,
Tolyn nubėgančių,
Bet laikas visada
Juk neramus,
Tada klausausi Mendelsoną,-
Jo muzika visada
Juk pakylėta -
Ar smuikas, violončelė
Pirmą taktą grotų,
Vis tiek į aukštį
Kyla siela ir mintis.
Kalnai visai čia pat,
Nuo jų upeliai bėga,
Bet neskuba, ramiai;
Čia gera kilti,
Niekur neskubėti,
Sutapti su gamtos harmonija,
Kaip muzikos garsais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą