Vėl lyja, lašai krenta,
O šitiek properšų
Tarp debesų tamsių,
Kai juos apšviečia saulė,
Jau darosi balti, šviesu.
Po vieno lašo byra kitas
Iš mėlynų akių
Į žalią pievos patalą,
Jau rudenėjantį, sumintą,
Suplūktą lietaus
Ir ašarų tyrų.
Per dangų ristele prabėgau
Ir atsistojau prie tavęs,
Klausau, kaip šneka lietūs
Ir tavo ašaras renku,
Su balta skepeta braukiu.
Dar daugel properšų
Tarp lietaus debesų...
Tiki, praeis lietus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą