Ilgai gandrai
Lizdų sau ieško,
Net ir tada,
Kai jau vaikai
Su motina palieka
Seną lizdą,
O tėvas vis apylinkes
Kelis sykius aplanko;
Jam iš aukštai
Ir matosi gražiau
Gimtinės kloniai,
Ežerėliai, kalvos.
Kur atsitūps,
Jau nežinia,
Kada sugrįš žinau,-
Kai tėviškė pašauks
Ir suvirpės širdis
Pavasario sulaukus.
Žibučių akys
Tokios mėlynos,-
Kaip ir dangaus,
Kur paukščių takas
Pažymėtas žvaigždėmis.
Lizdai, lizdai gimtinėje,
Kur vėl mes jo
Sulaukiame.
O kur mūsų vaikai,
Iš tėviškės išskridę?
Laukiame ir nesulaukiame...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą