Nieko pasaulyje
Nėra brangiau
Už vaiko juoką,
Prisilietimą švelnų,
Jo meilė – tai šviesa
Mano senatvėje,
Netgi nelaimėje.
Žiūriu jam į akis -
Nušvinta šis pasaulis,
Nors ir aplink naktis
Juodesnė ir už mintį,
Kad liko neilgai
Matyti saulę.
Jisai atėjo ir pratęs
Mano viltis ir laimę,
Kad šis gyvenimas
Yra, nors ir visoks,
Bet džiaugsmo -
Daug daugiau,
Negu aušrų lygiadienio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą