Tu mano svajone tapai,
Ant mėlynų bangų sūpuoji;
Tik pažiūrėk dabar čionai,
Kaip jau išaugo
Ir kita karta,-
Kaip jauni gulbinai visi,
Kaip vienas – broliai.
Net debesyse, aukštai,
Ir tavo atvaizdas
Lengvai siūbuojasi.
Oi, tie ryto spinduliai
Kasnakt sapnuojasi,
Kada mane nešei,
Baltasis gulbine,
Ant savo rankų,-
Sala ši didelė,
Sutilpo kelios kartos
Jau prie mūsų atminties
Šlapių ir basų kojų...
Jie grįžta iš toli
Mūsų gimtinės vandenų
Įvertinti naujai;
Paliksiu plunksną ant bangų,-
Tegu jie rašo, skaito
Apie mūsų meilę,
Jų pačių rytojų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą