Kaskart randu pasaulį,
Kuriame ramu ir gera,
Kur pasakos gyvena -
Tai netikri vaizdai,-
Jų dargi nepasiekiu
Ir vis nepamatuoju,
Nors taip kas dieną
Nors taip kas dieną
Kyla, leidžiasi ta pati saulė
Ir pašokdina vienu laipteliu.
Oi, virš galvos -
Vis kitas debesų miražas,
Akis įbedusi žiūriu,
Kaip keičiasi dangus,
Kaip mano kūno venos
Kasdien ryškesnės darosi,
Nes išraizgytos siūlu mėlynu.
Kas vakarą pasiimu į saują
Mažą pilkšvą debesėlį,
Po antklode kišu,
Ilgai žiūriu ir nakčiai į akis,
Kur mano žvaigždė pasidėjo,
Bet nerandu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą