Beveik visi daiktai
Dažnai naujai atgimsta;
Po daugel metų vėl prisikelia
Nauju žodžiu ar skambesiu,
Seniai jau pamirštu,
Net medis turi vėl jaunystę -
Ir nukirsta šaka, kaladė
Taip palengva nyksta,
Apauga samanomis,
Mažyčiais atminimo grybais
Ir kerpės auga,
Džiaugiasi ant jų.
Tada prisimenu savo vaikystę,
Savus namus-jų nebėra,
Bet atmintis su manimi
Vis keičiasi ir nyksta.
Neliks, kai nebebus manęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą